Už sunkius nusikaltimus teisiamo kauniečio Jono Bielskio parodymai pribloškė buvusį Klaipėdos apylinkės prokuratūros vadovą Stanislovą Stulpiną. Kauno mafijos seneliu vadinamas įtariamasis tvirtina įteikęs pareigūnui kyšį už ramybę.

Kauno nusikalstamo pasaulio veteranas 63 metų J.Bielskis, pravarde Senelis, kaltinamas prieš 16 metų organizavęs Telšių gyventojo Hilarijaus Sasnausko, pravarde Lerukas, nužudymą ir reketavęs verslininką.

Suimtas ir sutikęs bendradarbiauti su teisėsauga J.Bielskis netikėtai pareiškė, kad žmogžudystę jam užsakęs žinomas Palangos verslininkas Gediminas Jacka, neva supykęs ant H.Sasnausko dėl jam nepalankių liudijimų teisme. Jis prabilo ir apie G.Jackos ryšius su S.Stulpinu.

Banditas nurodė užsakovą

J.Bielskis teisme tvirtino, kad G.Jacka Telšiuose neva parodęs jam namą, kuriame gyveno H.Sasnauskas. Buvo sutarta, jog jį nužudys šiaulietis Saulius Skėrys, kuriam J.Bielskis vėliau perdavė reikiamą informaciją, bet nenurodė tikrojo šio nusikaltimo užsakovo – G.Jackos.

H.Sasnauskas buvo nušautas savo namo kieme. Kauno nusikaltėlių šulas J.Bielskis tvirtino iš G.Jackos gautus 5000 JAV dolerių už kruviną darbą perdavęs savo parankiniui S.Skėriui. Pastarojo teismas nespėjo apklausti – kurį laiką Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydytas S.Skėrys užpernai mirė.

J.Bielskis ir teisėjus nustebino atvirumu – norą atskleisti seną nusikaltimą motyvavo siekiu atkeršyti G.Jackai, kuris jį įskundė pareigūnams.

Kaunietis net žinojo, kam palangiškis pirmiausia papasakojo apie jo darbus, – Klaipėdos prokurorui S.Stulpinui.

Prisiminė praeities bylas

Dar vienas liudininkas Antanas Gudaitis teisme irgi prisiminė S.Stulpiną.

Vyras pasakojo, kad sovietmečiu, kai šis teisėsaugininkas dar dirbo Mažeikių rajono prokuratūroje, sklandė gandai apie įtartinus jo santykius su tuo metu Telšiuose gyvenusiu G.Jacka.

Mažeikiuose gyvenęs A.Gudaitis tvirtino girdėjęs, kad S.Stulpinas verslesniems žmonėms, tuomet vadintiems spekuliantais, neva iškeldavo baudžiamąsias bylas, o po to sutikdavo jas nutraukti už tam tikrą atlygį.

G.Jackos ir J.Bielskio bylos eigą sekęs S.Stulpinas, savais kanalais sužinojęs, kad teisme minima ir jo pavardė, kalbama apie kažkokius jo ryšius su nusikaltimais įtariamais asmenimis, smarkiai susijaudino.

„Nežinau, kas tas A.Gudaitis. Jo pavardę aš pirmą kartą išgirdau, kai prasidėjo J.Bielskio teismas. Kalbos, kad G.Jacka man už kažkokius palankius sprendimus nešdavo surinktus pinigus, yra visiška nesąmonė”, – „Lietuvos rytui” sakė S.Stulpinas.

Išgelbėjo teisės studentą?

S.Stulpiną pribloškė dar viena žinia, kad J.Bielskio ir G.Jackos byloje esą minimas kažkoks teisės studentas, kuris sovietmečiu įtartas merginos išžaginimu, bet išvengęs bausmės tik todėl, kad visą kaltę sutiko prisiimti jo geras bičiulis G.Jacka.

Teisėsaugos sluoksniuose jau seniai sklandė gandai, jog už išžaginimą nuteistas G.Jacka kalėjime J.Bielskiui ir kitiems neva prasitaręs, kad pateko už grotų gelbėdamas kažkokio gero savo draugo juristo karjerą.

„Jei sučiupti nusikaltėliai mėgina į šią istoriją įpainioti mane, atsakingai pareiškiu – gyvendamas Telšiuose pažinojau G.Jacką, bet jokių artimų santykių su juo nepalaikiau.

Net nežinau, kada šis vyras buvo nuteistas už išžaginimą”, – tvirtino S.Stulpinas.

Mokėsi vienoje klasėje

S.Stulpinas ir G.Jacka iš tikrųjų buvo pažįstami – abu vaikystę praleido Telšiuose, kur iki 1963 metų lankė tą pačią vidurinę mokyklą, netgi mokėsi vienoje klasėje. Po to bendramokslių keliai išsiskyrė.

S.Stulpinas sakė, kad įkliuvusį bendraklasį G.Jacką jis vėl pamatęs tik teisme, kai buvo nagrinėjama jo byla: „Tada jis, atrodo, pirmą kartą buvo teisiamas. Galbūt ir už išžaginimą, dabar jau nebeprisimenu.”

Užduotį skyrė kolegai

S.Stulpino ir G.Jackos keliai vėl susikirto 2003 metais, kai palangiškį įsiutino J.Bielskis, su kuriuo jis susipažino atlikdamas bausmę vienoje įkalinimo įstaigoje.

Užsukęs į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą G.Jacka skundėsi, kad J.Bielskis grasina su juo susidoroti, prievartauja turtą.

„Apylinkės prokuratūra tokių nusikaltimų nenagrinėjo. Paskambinęs tuomečiam Policijos departamento kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojui Jurijui Milevskiui, paprašiau, kad šis išklausytų G.Jackos skundų ir nuspręstų, ką daryti toliau. Daugiau su juo nebendravau”, – susitikimą su bendramoksliu prisiminė S.Stulpinas.

Kaimynai atsidūrė už grotų

J.Bielskis teisme aiškino įsižeidęs dėl G.Jackos poelgio – esą jis, pardavęs žemės sklypą su savo namu Palangoje, pardavė ir dalį bendro kiemo. Jo savininkas buvo kurorte šalia G.Jackos namo būstą įsigijęs J.Bielskis.

Nepasidaliję turto buvę kaimynai ėmė pyktis.

„Tikėjausi, kad G.Jacka manęs atsiprašys, bet jis nubėgo pas prokurorus, o šie jį nusiuntė į Policijos departamentą”, – kalbėjo J.Bielskis.

Sužinojęs, kad J.Bielskiui pareikšti įtarimai dėl sunkių nusikaltimų, S.Stulpinas jautėsi atlikęs savo pareigą.

Prokuroras sukluso vėliau, kai už grotų atsidūrė ir H.Sasnausko žmogžudystės užsakovu J.Bielskio buvo įvardytas bendramokslis G.Jacka.

„J.Bielskis bandė įklampinti G.Jacką, nepamiršdamas ir prokurorų. Jo kalbos – tai akivaizdus kerštas už tai, kad dėl reketo pasiskundusį žmogų nusiunčiau ten, kur ir reikėjo”, – įsitikinęs S.Stulpinas.

Įžvelgia ir sutapimų

Pernai spalį teisme apklaustas J.Bielskis pažėrė naujų kaltinimų S.Stulpinui – pareiškė davęs prokurorui 3000 JAV dolerių kyšį už tai, kad šis jo žmonai netrukdytų privatizuoti vienos kavinės Šilutėje. Kaunietis tvirtino, kad S.Stulpinas dažnai lankėsi žmonos kavinėje.

„Jo ir žmonos aš niekada nemačiau. Girdėjau tik tai, ką apie J.Bielskį ir jo nuotykius žino daugelis. Šis Kauno banditas, gelbėdamas kailį, nenustoja skleisti paskalų, kad visi prokurorai esą kyšininkai”, – vadinamojo mafijos senelio kalbas kaip šlykštų melą vertino S.Stulpinas.

S.Stulpinui atrodo, jog J.Bielskis naują paplavų porciją teismui šliūkštelėjo neatsitiktinai – jo parodymai sutapo su kita Apeliaciniame teisme nagrinėta korupcijos byla.

Joje iš pareigų atleistas S.Stulpinas buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Apkarto draugystė su verslininkais

* Daugiau kaip 30 metų prokuroru dirbęs S.Stulpinas prieš porą metų buvo apkaltintas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, kurstymu iššvaistyti svetimą turtą.

* Įtarimai buvo pareikšti ir S.Stulpino pažįstamiems uostamiesčio verslininkams – Aleksejui Savčenkai, Arsenijui Bičui, Pranciškui Jurgučiui ir Kaziui Skutului.

* Tyrėjai atskleidė, kad S.Stulpinas verslininkus sukurstė apmokėti svetimos mašinos sąskaitą, vaišes prokuratūroje po teisėsaugininkų koordinacinio pasitarimo. Vienas jų prokurorui perdavė mobilųjį telefoną.

* Pernai Panevėžio apygardos teismas S.Stulpiną pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kurstymo iššvaistyti svetimą turtą. Verslininkai dėl veikų mažareikšmiškumo nuo bausmių atleisti.

* S.Stulpinui buvo skirta 6500 litų bauda, jis neteko teisės dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

* Generalinės prokuratūros ir nuteistųjų skundus išnagrinėjęs Apeliacinis teismas dar labiau sugriežtino nuosprendį – S.Stulpinui skirta 7800 litų bauda ir trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Gediminas Pilaitis