2011 gegužės 16 09:30, www.lrt.lt
Šeštadienį VDU Botanikos sode pasodinta pusšimtis ąžuoliukų, o giraitė pavadinta žymios lietuvių kilmės antropologės Birutės Galdikas vardu.
Unikalios giraitės sodinime dalyvavo ir pati garsioji mokslininkė, kuri Kaune surengė ir seminarą bei pasidalijo savo patirtimi tyrinėjant orangutangus.
B. Galdikas – pasaulyje garsi antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja, fizinės antropologijos ir biologijos daktarė, Džakartos nacionalinio universiteto, Simono Fraserio universiteto Kanadoje, British Columbia universiteto profesorė, VDU garbės daktarė.
Jos gyvenimas ir darbai aprašyti 6 knygose, apie ją sukurta dokumentinių filmų Indonezijoje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Australijoje. Apie B. Galdikas rašė žinomi pasaulio leidiniai, tokie kaip „The New York Times“, „The Washington Post“ ir kiti.
Du kartus jos ir jos sūnaus atvaizdas puošė „National Geographic“ žurnalo viršelį bei enciklopedijos apie žymiausias šimtmečio mokslininkes viršelį.
Seminaro Kaune metu B. Galdikas pasakojo apie savo patirtį kuriant ir įgyvendinant septynis orangutanų tyrimų ir išsaugojimo projektus. Nykstančių žmogbeždžionių, miško žmonėmis vadinamų orangutanų apsaugai ji skyrė svarbiausius mokslo tyrimus ir gamtosaugos veiklas, kurios išgarsino ją visame pasaulyje.
„Didžiausias mano gyvenimo darbas – Indonezijoje įkurtas Kalimantano nacionalinis parkas. Teko kone dvejus metus minti Indonezijos valdžios slenksčius, kol pasiekiau savo tikslą“, – Kaune kalbėjo B. Galdikas.
Profesorės teigimu, šiuo metu didžiausia problema – masiškai kertami miškai ir tokiu būdu naikinama natūrali orangutanų gyvenamoji aplinka. Beje, savo paskaitoje B. Galdikas minėjo, kad šie nuostabūs gyvūnai medžiuose praleidžia net 99,9 proc. viso savo gyvenimo laiko.
Botanikos sodo teritorijoje šeštadienį pasodinti ir pusšimtis unikalių ąžuolų.
Ąžuoliukų sodinukai buvo skiepyti išsiskiriančio ilgaamžiškumo Lietuvos ąžuolų (Stelmužės, Daukšos, Šventybrasčio) įskiepiais.
Kėdainių urėdijos girininkas Juozas Girinas sugebėjo išauginti ąžuoliukus, kurie yra daugelio gamtos paminklais paskelbtų šimtamečių ąžuolų palikuonys – genetiniai klonai, gauti ir išauginti šių medžių šakelėmis įskiepijus paprastojo ąžuolo poskiepius.
Beje, viso renginio metu B. Galdikas išsiskyrė kuklumu – moteris uoliai fiksavo visas akimirkas fotoaparatu, nors kone visų dėmesys buvo nukreiptas į ją.
Unikalios giraitės sodinime dalyvavo ir pati garsioji mokslininkė, kuri Kaune surengė ir seminarą bei pasidalijo savo patirtimi tyrinėjant orangutangus.
B. Galdikas – pasaulyje garsi antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja, fizinės antropologijos ir biologijos daktarė, Džakartos nacionalinio universiteto, Simono Fraserio universiteto Kanadoje, British Columbia universiteto profesorė, VDU garbės daktarė.
Jos gyvenimas ir darbai aprašyti 6 knygose, apie ją sukurta dokumentinių filmų Indonezijoje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Australijoje. Apie B. Galdikas rašė žinomi pasaulio leidiniai, tokie kaip „The New York Times“, „The Washington Post“ ir kiti.
Du kartus jos ir jos sūnaus atvaizdas puošė „National Geographic“ žurnalo viršelį bei enciklopedijos apie žymiausias šimtmečio mokslininkes viršelį.
Seminaro Kaune metu B. Galdikas pasakojo apie savo patirtį kuriant ir įgyvendinant septynis orangutanų tyrimų ir išsaugojimo projektus. Nykstančių žmogbeždžionių, miško žmonėmis vadinamų orangutanų apsaugai ji skyrė svarbiausius mokslo tyrimus ir gamtosaugos veiklas, kurios išgarsino ją visame pasaulyje.
„Didžiausias mano gyvenimo darbas – Indonezijoje įkurtas Kalimantano nacionalinis parkas. Teko kone dvejus metus minti Indonezijos valdžios slenksčius, kol pasiekiau savo tikslą“, – Kaune kalbėjo B. Galdikas.
Profesorės teigimu, šiuo metu didžiausia problema – masiškai kertami miškai ir tokiu būdu naikinama natūrali orangutanų gyvenamoji aplinka. Beje, savo paskaitoje B. Galdikas minėjo, kad šie nuostabūs gyvūnai medžiuose praleidžia net 99,9 proc. viso savo gyvenimo laiko.
Botanikos sodo teritorijoje šeštadienį pasodinti ir pusšimtis unikalių ąžuolų.
Ąžuoliukų sodinukai buvo skiepyti išsiskiriančio ilgaamžiškumo Lietuvos ąžuolų (Stelmužės, Daukšos, Šventybrasčio) įskiepiais.
Kėdainių urėdijos girininkas Juozas Girinas sugebėjo išauginti ąžuoliukus, kurie yra daugelio gamtos paminklais paskelbtų šimtamečių ąžuolų palikuonys – genetiniai klonai, gauti ir išauginti šių medžių šakelėmis įskiepijus paprastojo ąžuolo poskiepius.
Beje, viso renginio metu B. Galdikas išsiskyrė kuklumu – moteris uoliai fiksavo visas akimirkas fotoaparatu, nors kone visų dėmesys buvo nukreiptas į ją.
Griežtai draudžiama Kaunietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kaunietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kaunietis.lt nuorodą.



