2012 m. Gegužės 22 d., Antradienis,
2010 rugsėjo 12 08:00, www.lrytas.lt
Naftos terminale praėjusią savaitę liepsnų sužalotų dviejų darbininkų likimas – medikų rankose. Kokių randų širdyje ir kūne paliks ši nelaimė? Ar vyrai galės toliau dirbti? Neatsargumas darbe yra sugriovęs ne vieno nukentėjusiojo gyvenimą.
„Trisdešimt metų dirbau naftininku rizikingame objekte, bet jokių bėdų nenutiko, o dabar staiga teko pažvelgti mirčiai į akis. Nežinau, galutinai pasveiksiu ar liksiu invalidas“, – kalbėjo 58 metų kaunietis, degalų pylėjas-motoristas Kazimieras Vilimas.
Kilus gaisrui bendrovei „Okseta“ priklausančiame Kauno naftos terminale Biruliškių gatvėje, vyras ir jo bendradarbis, 26 metų Jurijus Vinogradovas, praėjusį ketvirtadienį atsidūrė Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK).
Kodėl įvyko avarija, ar nebuvo pažeisti darbo saugos reikalavimai, dar mėgina nustatyti Gaisrų tyrimo centras ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
Pasižvalgius po Kauno statybų aikšteles galima pamatyti apsčiai statybininkų be šalmų, virvėmis neprisirišusių „alpinistų“, besikarstančių daugiaaukščių pastatų atbrailomis.
Daugelio įmonių, ypač smulkiųjų, vadovai atsainiai žiūri į šią problemą, o darbo saugos instruktažas apsiriboja patarimu: „Nelįsk, kur nereikia.“
Tokio abejingumo padariniai – traumos, sulaužyti likimai ir net mirtys darbo vietose.
Iš kibirkšties – liepsna
Praėjusį ketvirtadienį Kauno naftos terminalo darbuotojai J.Vinogradovas ir K.Vilimas įsliuogė į seniai nebenaudojamą technologinį šulinį jo išvalyti.
Tačiau baigti darbo vyrai nespėjo – staiga pliūptelėjo liepsnos.
Terminalo vadovai mano, kad gaisras kilo dėl kibirkščių, kurios įsižiebė iš šuliniui valyti skirtų instrumentų.
Kibirkštys galėjo įžiebti šulinyje susikaupusias dujas.
Kad jų gali susikaupti vietoje, kurioje prieš daugiau nei 30 metų buvo laikomi naftos produktai, nepagalvojo nei įmonės vadovai, nei darbininkai.
Vyrai vilkėjo specialius nesielektrinančius darbo drabužius, tačiau nuo nelaimės šie neapsaugojo.
Nerimauja dėl ateities
K.Vilimui gaisro liepsnos rėžė iš peties – nudegė 60 proc. kūno. Vyras buvo gydomas reanimacijos palatoje, o praėjusį sekmadienį perkeltas į Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyrių.
Laimė, kad ugnis nepalietė veido, nepažeidė akių. K.Vilimas paguldytas į specialią, nugarą vėsinančią lovą. Stoiškai kęsdamas skausmą, vyriškis sakė labiausiai nerimaujantis, kaip reikės pragyventi, jei dėl sveikatos nebegalės grįžti į įmonę, kurioje dirbo visą gyvenimą.
Likimo smūgis ar atsitiktinumas, bet nuo rugsėjo 1-osios darbo baldų įmonėje neteko ir jo žmona, 55 metų Danutė Vilimienė.
„Badauti gal neteks, blogiausiu atveju parems užsienyje gyvenančios dukros, bet nenoriu gyventi iš vaikų malonės, laukdamas pensijos. Ieškosiu bet kokio darbelio. Aišku, sunku būtų atsisveikinti su darbu, kurį mėgstu ir gerai išmanau“, – sunkiai tardamas žodžius kalbėjo du vaikus išauginęs vyras.
Viena K.Vilimo dukra gyvena Airijoje, kita – Didžiojoje Britanijoje, ten sukūrusios šeimas.
Vyriškis taip pat nerimauja, kaip, sumažėjus šeimos pajamoms, reikės išlaikyti namą Šlienavoje (Kauno r.) – jis gyvena netoli tos vietos, kur buvo rastas negyvas pedofilijos skandalo įkvėpėjas Drąsius Kedys.
Reikės persodinti odą
K.Vilimas pasidžiaugė, kad jį aplankė „Oksetos“ vadovai ir teiravosi apie sveikatą, slaugą ligoninėje. Paklaustas, ar darbdavys nežadėjo jam suteikti materialinės paramos kaip kompensaciją už sunkią traumą darbe, K.Vilimas trumpai tarstelėjo: „Apie tai dar nekalbėjome.“
KMUK Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus gydytojas Antanas Sincevičius teigė, kad K.Vilimui reikės atlikti odos persodinimo operaciją. Medikas kol kas negali atsakyti, ar jo pacientas grįš į darbą, bet neneigė, kad vyriškis gali netekti darbingumo.
„Po smarkaus nudegimo gali atsirasti liekamųjų reiškinių, žmogui gali būti sunku judėti“, – paaiškino A.Sincevičius.
Kitas naftos terminalo darbininkas J.Vinogradovas atsipirko palyginti nesunkiu, 20 proc., kūno nudegimu.
Jaunas vyras šios savaitės pradžioje jau vaikščiojo po KMUK kiemą, rūkė ir jį aplankiusiems žurnalistams sakė nekantraująs grįžti namo.
Nepamoko saugiai dirbti
Valstybinės darbo inspekcijos vertinimu, daugiausia nelaimių darbo vietose (apie 60 proc. visų įvykių) atsitinka statybos, transporto ir pramonės įmonėse.
Leisti dirbti didesnės rizikos objektuose specialiai neparengtam darbininkui – tas pats, kas kareiviui naujokui įduoti šautuvą ir be jokių mokymų pasiųsti į mūšį. Tokie kariai žūsta pirmiausia arba pastūmėja į pavojų draugus.
Šių metų gegužę baldų gamybos įmonėje „Theca furniture“ sunkiai susižalojo koją krovikas, elektriniu vežimėliu atsitrenkęs į netinkamai vairuojamą automobilinį krautuvą. Paaiškėjo, kad krautuvą vairavo nemokytas, saugaus darbo taisyklių nežinantis darbininkas.
Sunkią traumą tą patį mėnesį patyrė ir „Kauno grūdų“ krovikas – dėl įmonės vairuotojo ekspeditoriaus kaltės. Šis netinkamai pastatė miltų prikrautą sunkvežimį ant kilnojamos rampos. VDI Kauno skyriaus pareigūnai nustatė, kad sunkvežimį krovė nepakankamai instruktuoti, saugiai dirbti neišmokyti darbininkai.
Vasarį „Lytagros“ įmonės sandėlininkas nepatikrino, ar tvirtai laikosi kopėčios. Šios paslydo, darbininkas krito iš trijų metrų aukščio ir susižalojo galvą.
Į statybas – be šalmų
VDI vykdo programą, skirtą užkirsti kelią nelaimėms, kurios nutinka atliekant darbus dideliame aukštyje. Tikrintojai nuolat randa daugybę pažeidimų statybų, pastatų remonto aikštelėse. Kaune dirbančioms statybos ir remonto įmonėms buvo surašyta daug baudų.
Tačiau nei baudos, nei nelaimės atsargumo neišmoko. Tuo įsitikino „Laikinosios sostinės“ žurnalistai, pasižvalgę po statybų aikšteles. Šį antradienį prie atnaujinamo KMUK Akušerijos ir ginekologijos korpuso teko stebėti tokį vaizdą: tiesiai po krano strėle sunkvežimio priekaboje stovėjo ir statybines atliekas lygino darbuotojas be šalmo.
Į visas darbo saugos taisykles numojo ir be jokių apsaugos priemonių buvusią dispečerinę prie Kauno pilies ėmęsi griauti du darbininkai. Vienas jų, nė nepažvelgęs, kad apačioje sėdi žmonės, vaikšto praeiviai, žėrė plytas nuo aptrupėjusio pastato.
Avarinės būklės dispečerinės Jonavos gatvėje savininkas – Ūkio bankas, nuomojantis pastatą kitai bendrovei.
Birželio mėnesį teko matyti Šilainių daugiabučius atnaujinančius statybininkus, aukštomis sienomis besikarstančius be šalmų.
Taisyklės – formalumas
Abejingų savo sveikatai ir gyvybei darbininkų „filosofiją“ išdėstė per 20 metų statybose dirbęs kaunietis Darius Tervydis. Jis tiesiai rėžė: „Karštyje dirbti užsimaukšlinus šalmą bjauru, prakaitas teka, akis graužia. Prisirišus virve – judėti nepatogu. Ilgus metus statybose dirbau visoje šalyje, net Airijoje. Likimas neskyrė, tai nieko ir neatsitiko. O nuo lemties neapsaugos joks šalmas ar virvagalis.“
VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Jonas Naujalis apgailestauja, kad nemaža dalis darbdavių į darbo saugos instruktažą žiūri tik formaliai.
„Kiekviename darbo bare reguliariai turėtų būti vertinami rizikos veiksniai, greitai šalinami trūkumai, saugumo technikos pažeidimai. Bet neretai tik užpildomi dokumentai, padedami parašai, ir baigta“, – aiškino J.Naujalis.
O kai įvyksta nelaimė, liūdi ir traumas patyrę darbuotojai, ir darbdaviams nelinksma, nes už darbo saugos reikalavimų nepaisymą tenka mokėti baudą nuo 500 iki 5 tūkst. litų.
Nelaimių daugės?
J.Naujalio teigimu, per pastaruosius metus šalyje, taip pat ir Kaune, nelaimių darbe sumažėjo. Tačiau šių metų pabaigoje, bent jau mūsų mieste, statistikos specialistų optimizmas gali išblėsti.
Pavyzdžiui, per 2009 metus dėl darbo vietoje patirtų traumų į Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninę kreipėsi 673 kauniečiai. O tik per pirmąjį šių metų pusmetį besikreipusiųjų skaičius artėja prie 400.
Didžiausią rizikos grupę sudaro mažos ir vidutinės įmonės, o tokių ypač apstu Kaune. VDI duomenimis, pusė nelaimių darbe nutinka įmonėse, kuriose dirba nuo vieno iki 50 darbininkų.
Smulkieji verslininkai taupydami nemoko darbininkų saugiai dirbti, neišgali arba šykšti įsigyti specialių saugos priemonių. Kita vertus, jie retai sulaukia ir tikrintojų dėmesio.
Dėl nelaimių kalti ne tik darbdaviai
Arimantas Glebauskas
Statybų bendrovės „YIT Kausta“ vystymo direktorius
„Norėdami užkirsti kelią nelaimėms darbe, turime sukurti saugumo sistemą ir siekti, kad ji veiktų. Mūsų įmonės statybos darbų vadovai nuolat apžiūri darbo vietas ir, jei pastebime, kad dirbti nesaugu, darbai stabdomi, šaliname galimą pavojaus šaltinį.
Europos darbo saugos reikalavimai tikrai griežti, bet taip ir turi būti. Tiesa, kai kurie punktai kartais atrodo truputį nelogiški, tačiau įstatymų reikia laikytis bet kuriuo atveju.
Problema, mano nuomone, yra kita – dauguma atsakomybės tenka darbdaviams, o darbuotojai jos išvengia.
Jeigu įvyksta nelaimė, dažniausiai baudžiamas darbdavys, nors įvykis gal atsitiko dėl darbuotojo kaltės: jis buvo neatsargus, nenaudojo specialių apsaugos priemonių. Vadovai negali vaikščioti visą dieną statybininkui iš paskos ir žiūrėti, su šalmu jis ar be.
Jeigu neatsargūs darbininkai būtų griežčiau baudžiami, jie labiau saugotųsi, nelaimių sumažėtų.“
Apsunkino gyvenimą
Juozas Natkevičius rankos neteko 2003 metais, dirbdamas metalo apdirbimo įmonėje. Tuomet jam buvo 45 metai. Nukritęs presas sutraiškė galūnę, kurią teko amputuoti iki peties. Vyriškis tuomet gavo 4 tūkst. litų vienkartinę kompensaciją, jam buvo suteikta 3-ioji invalidumo grupė.
Nors J.Natkevičius buvo aukštos kvalifikacijos mechanikas, vienarankis darbdavių nedomino, o pragyventi iš maždaug 500 litų pašalpos buvo neįmanoma. Jam teko iškeisti keturių kambarių butą į dviejų, ėmė verstis atsitiktiniais darbais – padėdavo remontuoti žoliapjoves, medžio apdirbimo stakles.
Kaunietis nenukabino nosies, turėdamas laisvo laiko mokėsi anglų kalbos, kuri jam pravertė. 2005-aisiais vadybininku jį įdarbino Airijoje įsikūręs sūnus, turėjęs nedidelę statybos darbų firmą. Tačiau po metų firma bankrutavo, J.Natkevičius grįžo į Kauną. Čia jis nesėkmingai bandė rasti pragyvenimo šaltinį pagal neįgaliųjų įdarbinimo programą. Tik 2007-ųjų pabaigoje, su šeima išvykęs į Airiją, paskui į Norvegiją, J.Natkevičius rado mechaniko-konsultanto vietą laivų statybos bendrovėje.
Nelaimės darbe: faktai ir skaičiai
Pernai Kaune per nelaimingus atsitikimus žuvo 4 žmonės. Šiais metais mirtinų atvejų darbovietėse kol kas nenustatyta. Praėjusiais metais Kaune sunkių sužalojimų patyrė 9 žmonės, šiemet iki rugsėjo 8 dienos – 15.
Per 2010 metų septynis mėnesius buvusios Kauno apskrities 683 įmonėse nustatyti 2 tūkst. 994 darbuotojų saugos ir teisės aktų pažeidimai.
Pareikalauta, kad 64 darbo vietose darbdaviai sustabdytų darbus dėl iškilusio pavojaus darbininkų sveikatai ir gyvybei.
Uždrausta naudoti 44 nesaugias darbo priemones, iš jų – 33 pavojingus įrenginius.
Per 2010 metų pirmąjį pusmetį 83 Kauno įmonių vadovams už darbo saugos, higienos normų pažeidimus skirtos administracinės baudos.
„Trisdešimt metų dirbau naftininku rizikingame objekte, bet jokių bėdų nenutiko, o dabar staiga teko pažvelgti mirčiai į akis. Nežinau, galutinai pasveiksiu ar liksiu invalidas“, – kalbėjo 58 metų kaunietis, degalų pylėjas-motoristas Kazimieras Vilimas.
Kilus gaisrui bendrovei „Okseta“ priklausančiame Kauno naftos terminale Biruliškių gatvėje, vyras ir jo bendradarbis, 26 metų Jurijus Vinogradovas, praėjusį ketvirtadienį atsidūrė Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK).
Kodėl įvyko avarija, ar nebuvo pažeisti darbo saugos reikalavimai, dar mėgina nustatyti Gaisrų tyrimo centras ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
Pasižvalgius po Kauno statybų aikšteles galima pamatyti apsčiai statybininkų be šalmų, virvėmis neprisirišusių „alpinistų“, besikarstančių daugiaaukščių pastatų atbrailomis.
Daugelio įmonių, ypač smulkiųjų, vadovai atsainiai žiūri į šią problemą, o darbo saugos instruktažas apsiriboja patarimu: „Nelįsk, kur nereikia.“
Tokio abejingumo padariniai – traumos, sulaužyti likimai ir net mirtys darbo vietose.
Iš kibirkšties – liepsna
Praėjusį ketvirtadienį Kauno naftos terminalo darbuotojai J.Vinogradovas ir K.Vilimas įsliuogė į seniai nebenaudojamą technologinį šulinį jo išvalyti.
Tačiau baigti darbo vyrai nespėjo – staiga pliūptelėjo liepsnos.
Terminalo vadovai mano, kad gaisras kilo dėl kibirkščių, kurios įsižiebė iš šuliniui valyti skirtų instrumentų.
Kibirkštys galėjo įžiebti šulinyje susikaupusias dujas.
Kad jų gali susikaupti vietoje, kurioje prieš daugiau nei 30 metų buvo laikomi naftos produktai, nepagalvojo nei įmonės vadovai, nei darbininkai.
Vyrai vilkėjo specialius nesielektrinančius darbo drabužius, tačiau nuo nelaimės šie neapsaugojo.
Nerimauja dėl ateities
K.Vilimui gaisro liepsnos rėžė iš peties – nudegė 60 proc. kūno. Vyras buvo gydomas reanimacijos palatoje, o praėjusį sekmadienį perkeltas į Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyrių.
Laimė, kad ugnis nepalietė veido, nepažeidė akių. K.Vilimas paguldytas į specialią, nugarą vėsinančią lovą. Stoiškai kęsdamas skausmą, vyriškis sakė labiausiai nerimaujantis, kaip reikės pragyventi, jei dėl sveikatos nebegalės grįžti į įmonę, kurioje dirbo visą gyvenimą.
Likimo smūgis ar atsitiktinumas, bet nuo rugsėjo 1-osios darbo baldų įmonėje neteko ir jo žmona, 55 metų Danutė Vilimienė.
„Badauti gal neteks, blogiausiu atveju parems užsienyje gyvenančios dukros, bet nenoriu gyventi iš vaikų malonės, laukdamas pensijos. Ieškosiu bet kokio darbelio. Aišku, sunku būtų atsisveikinti su darbu, kurį mėgstu ir gerai išmanau“, – sunkiai tardamas žodžius kalbėjo du vaikus išauginęs vyras.
Viena K.Vilimo dukra gyvena Airijoje, kita – Didžiojoje Britanijoje, ten sukūrusios šeimas.
Vyriškis taip pat nerimauja, kaip, sumažėjus šeimos pajamoms, reikės išlaikyti namą Šlienavoje (Kauno r.) – jis gyvena netoli tos vietos, kur buvo rastas negyvas pedofilijos skandalo įkvėpėjas Drąsius Kedys.
Reikės persodinti odą
K.Vilimas pasidžiaugė, kad jį aplankė „Oksetos“ vadovai ir teiravosi apie sveikatą, slaugą ligoninėje. Paklaustas, ar darbdavys nežadėjo jam suteikti materialinės paramos kaip kompensaciją už sunkią traumą darbe, K.Vilimas trumpai tarstelėjo: „Apie tai dar nekalbėjome.“
KMUK Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus gydytojas Antanas Sincevičius teigė, kad K.Vilimui reikės atlikti odos persodinimo operaciją. Medikas kol kas negali atsakyti, ar jo pacientas grįš į darbą, bet neneigė, kad vyriškis gali netekti darbingumo.
„Po smarkaus nudegimo gali atsirasti liekamųjų reiškinių, žmogui gali būti sunku judėti“, – paaiškino A.Sincevičius.
Kitas naftos terminalo darbininkas J.Vinogradovas atsipirko palyginti nesunkiu, 20 proc., kūno nudegimu.
Jaunas vyras šios savaitės pradžioje jau vaikščiojo po KMUK kiemą, rūkė ir jį aplankiusiems žurnalistams sakė nekantraująs grįžti namo.
Nepamoko saugiai dirbti
Valstybinės darbo inspekcijos vertinimu, daugiausia nelaimių darbo vietose (apie 60 proc. visų įvykių) atsitinka statybos, transporto ir pramonės įmonėse.
Leisti dirbti didesnės rizikos objektuose specialiai neparengtam darbininkui – tas pats, kas kareiviui naujokui įduoti šautuvą ir be jokių mokymų pasiųsti į mūšį. Tokie kariai žūsta pirmiausia arba pastūmėja į pavojų draugus.
Šių metų gegužę baldų gamybos įmonėje „Theca furniture“ sunkiai susižalojo koją krovikas, elektriniu vežimėliu atsitrenkęs į netinkamai vairuojamą automobilinį krautuvą. Paaiškėjo, kad krautuvą vairavo nemokytas, saugaus darbo taisyklių nežinantis darbininkas.
Sunkią traumą tą patį mėnesį patyrė ir „Kauno grūdų“ krovikas – dėl įmonės vairuotojo ekspeditoriaus kaltės. Šis netinkamai pastatė miltų prikrautą sunkvežimį ant kilnojamos rampos. VDI Kauno skyriaus pareigūnai nustatė, kad sunkvežimį krovė nepakankamai instruktuoti, saugiai dirbti neišmokyti darbininkai.
Vasarį „Lytagros“ įmonės sandėlininkas nepatikrino, ar tvirtai laikosi kopėčios. Šios paslydo, darbininkas krito iš trijų metrų aukščio ir susižalojo galvą.
Į statybas – be šalmų
VDI vykdo programą, skirtą užkirsti kelią nelaimėms, kurios nutinka atliekant darbus dideliame aukštyje. Tikrintojai nuolat randa daugybę pažeidimų statybų, pastatų remonto aikštelėse. Kaune dirbančioms statybos ir remonto įmonėms buvo surašyta daug baudų.
Tačiau nei baudos, nei nelaimės atsargumo neišmoko. Tuo įsitikino „Laikinosios sostinės“ žurnalistai, pasižvalgę po statybų aikšteles. Šį antradienį prie atnaujinamo KMUK Akušerijos ir ginekologijos korpuso teko stebėti tokį vaizdą: tiesiai po krano strėle sunkvežimio priekaboje stovėjo ir statybines atliekas lygino darbuotojas be šalmo.
Į visas darbo saugos taisykles numojo ir be jokių apsaugos priemonių buvusią dispečerinę prie Kauno pilies ėmęsi griauti du darbininkai. Vienas jų, nė nepažvelgęs, kad apačioje sėdi žmonės, vaikšto praeiviai, žėrė plytas nuo aptrupėjusio pastato.
Avarinės būklės dispečerinės Jonavos gatvėje savininkas – Ūkio bankas, nuomojantis pastatą kitai bendrovei.
Birželio mėnesį teko matyti Šilainių daugiabučius atnaujinančius statybininkus, aukštomis sienomis besikarstančius be šalmų.
Taisyklės – formalumas
Abejingų savo sveikatai ir gyvybei darbininkų „filosofiją“ išdėstė per 20 metų statybose dirbęs kaunietis Darius Tervydis. Jis tiesiai rėžė: „Karštyje dirbti užsimaukšlinus šalmą bjauru, prakaitas teka, akis graužia. Prisirišus virve – judėti nepatogu. Ilgus metus statybose dirbau visoje šalyje, net Airijoje. Likimas neskyrė, tai nieko ir neatsitiko. O nuo lemties neapsaugos joks šalmas ar virvagalis.“
VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Jonas Naujalis apgailestauja, kad nemaža dalis darbdavių į darbo saugos instruktažą žiūri tik formaliai.
„Kiekviename darbo bare reguliariai turėtų būti vertinami rizikos veiksniai, greitai šalinami trūkumai, saugumo technikos pažeidimai. Bet neretai tik užpildomi dokumentai, padedami parašai, ir baigta“, – aiškino J.Naujalis.
O kai įvyksta nelaimė, liūdi ir traumas patyrę darbuotojai, ir darbdaviams nelinksma, nes už darbo saugos reikalavimų nepaisymą tenka mokėti baudą nuo 500 iki 5 tūkst. litų.
Nelaimių daugės?
J.Naujalio teigimu, per pastaruosius metus šalyje, taip pat ir Kaune, nelaimių darbe sumažėjo. Tačiau šių metų pabaigoje, bent jau mūsų mieste, statistikos specialistų optimizmas gali išblėsti.
Pavyzdžiui, per 2009 metus dėl darbo vietoje patirtų traumų į Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninę kreipėsi 673 kauniečiai. O tik per pirmąjį šių metų pusmetį besikreipusiųjų skaičius artėja prie 400.
Didžiausią rizikos grupę sudaro mažos ir vidutinės įmonės, o tokių ypač apstu Kaune. VDI duomenimis, pusė nelaimių darbe nutinka įmonėse, kuriose dirba nuo vieno iki 50 darbininkų.
Smulkieji verslininkai taupydami nemoko darbininkų saugiai dirbti, neišgali arba šykšti įsigyti specialių saugos priemonių. Kita vertus, jie retai sulaukia ir tikrintojų dėmesio.
Dėl nelaimių kalti ne tik darbdaviai
Arimantas Glebauskas
Statybų bendrovės „YIT Kausta“ vystymo direktorius
„Norėdami užkirsti kelią nelaimėms darbe, turime sukurti saugumo sistemą ir siekti, kad ji veiktų. Mūsų įmonės statybos darbų vadovai nuolat apžiūri darbo vietas ir, jei pastebime, kad dirbti nesaugu, darbai stabdomi, šaliname galimą pavojaus šaltinį.
Europos darbo saugos reikalavimai tikrai griežti, bet taip ir turi būti. Tiesa, kai kurie punktai kartais atrodo truputį nelogiški, tačiau įstatymų reikia laikytis bet kuriuo atveju.
Problema, mano nuomone, yra kita – dauguma atsakomybės tenka darbdaviams, o darbuotojai jos išvengia.
Jeigu įvyksta nelaimė, dažniausiai baudžiamas darbdavys, nors įvykis gal atsitiko dėl darbuotojo kaltės: jis buvo neatsargus, nenaudojo specialių apsaugos priemonių. Vadovai negali vaikščioti visą dieną statybininkui iš paskos ir žiūrėti, su šalmu jis ar be.
Jeigu neatsargūs darbininkai būtų griežčiau baudžiami, jie labiau saugotųsi, nelaimių sumažėtų.“
Apsunkino gyvenimą
Juozas Natkevičius rankos neteko 2003 metais, dirbdamas metalo apdirbimo įmonėje. Tuomet jam buvo 45 metai. Nukritęs presas sutraiškė galūnę, kurią teko amputuoti iki peties. Vyriškis tuomet gavo 4 tūkst. litų vienkartinę kompensaciją, jam buvo suteikta 3-ioji invalidumo grupė.
Nors J.Natkevičius buvo aukštos kvalifikacijos mechanikas, vienarankis darbdavių nedomino, o pragyventi iš maždaug 500 litų pašalpos buvo neįmanoma. Jam teko iškeisti keturių kambarių butą į dviejų, ėmė verstis atsitiktiniais darbais – padėdavo remontuoti žoliapjoves, medžio apdirbimo stakles.
Kaunietis nenukabino nosies, turėdamas laisvo laiko mokėsi anglų kalbos, kuri jam pravertė. 2005-aisiais vadybininku jį įdarbino Airijoje įsikūręs sūnus, turėjęs nedidelę statybos darbų firmą. Tačiau po metų firma bankrutavo, J.Natkevičius grįžo į Kauną. Čia jis nesėkmingai bandė rasti pragyvenimo šaltinį pagal neįgaliųjų įdarbinimo programą. Tik 2007-ųjų pabaigoje, su šeima išvykęs į Airiją, paskui į Norvegiją, J.Natkevičius rado mechaniko-konsultanto vietą laivų statybos bendrovėje.
Nelaimės darbe: faktai ir skaičiai
Pernai Kaune per nelaimingus atsitikimus žuvo 4 žmonės. Šiais metais mirtinų atvejų darbovietėse kol kas nenustatyta. Praėjusiais metais Kaune sunkių sužalojimų patyrė 9 žmonės, šiemet iki rugsėjo 8 dienos – 15.
Per 2010 metų septynis mėnesius buvusios Kauno apskrities 683 įmonėse nustatyti 2 tūkst. 994 darbuotojų saugos ir teisės aktų pažeidimai.
Pareikalauta, kad 64 darbo vietose darbdaviai sustabdytų darbus dėl iškilusio pavojaus darbininkų sveikatai ir gyvybei.
Uždrausta naudoti 44 nesaugias darbo priemones, iš jų – 33 pavojingus įrenginius.
Per 2010 metų pirmąjį pusmetį 83 Kauno įmonių vadovams už darbo saugos, higienos normų pažeidimus skirtos administracinės baudos.
Griežtai draudžiama Kaunietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kaunietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kaunietis.lt nuorodą.
Kraunama...
