Skurdūs tėvų ir paauglių santykiai yra gana dažnai pasitaikantis reiškinys. Tačiau kas nutinka, jei prie visų bendrų tarpusavio problemų pridėsime ir bendravimą mobiliuoju telefonu?

75 procentai Amerikos paauglių turi mobiliuosius telefonus, kuriuos jiems nuperka tėvai tam, kad būtų palaikomas artimesnis ryšys. Kitaip nei kiti suaugusieji, tėvai linkę įsigyti mobiliuosius telefonus taip pat būtent dėl šios priežasties.

Telefonas yra svarbi vaikų auklėjimo priemonė, nes jis padeda pasiekti atžalas, kad ir kur jie būtų. 2009 metais surengtoje apklausoje beveik 70 procentų paauglių teigė bendraujantys su tėvais telefonu bent kartą per dieną.

Šiuo metu mokslininkai skiria daug dėmesio tyrimams, kaip mobilusis telefonas veikia tėvų ir vaikų santykius. Straipsnis, paskelbtas kibernetinės erdvės psichologijos žurnale, atskleidžia, jog skambučio pobūdis ir tas, kuris inicijavo skambutį, yra faktoriai, galintys lemti bendravimą.

Kalifornijos valstijos universiteto atliktame tyrime apklaustos 196 tėvų ir paauglių poros. Taip siekta išsiaiškinti, kaip dažnai ir kokio pobūdžio skambučių pasitaiko tarp šių dviejų tyrimo grupių. Paaugliams buvo pateikta 18 situacijų ir aplinkybių, kuriose jie galėtų skambinti savo tėvams. Jie turėjo pažymėti atsakymus skalėje nuo „niekada neskambinčiau“ iki „skambinčiau visada“.

Išanalizavus atsakymus, skambučių tipai skilo į dvi pagrindines grupes: pirmąją grupę sudarė skambučiai, kurie būdavo skirti paprašyti tėvų leidimo arba pranešti, kad atžalos namo grįš vėliau. O antrąją – skambučiai, kuriais paaugliai siekdavo paguodos, dėmesio, patarimų, kai jiems kas nors nepasisekdavo arba atvirkščiai, norėdavo pasidžiaugti geromis naujienomis.

Tėvai buvo apklausti norint sužinoti, kaip dažnai jie skambina vaikams pasiteirauti dėl jų buvimo vietos, mokyklinės veiklos bei kitų naujienų. Taip pat buvo domimasi, kaip dažnai tėvai skambindavo atžaloms, kad galėtų išreikšti pyktį ar nusivylimą dėl vaikų elgesio.

Tiek paaugliams, tiek tėvams reikėjo užpildyti papildomas anketas apie jų tarpusavio santykius: artimumą, konfliktiškumą, bendravimą.

Atradimai per daug nenustebino: tarpusavio santykiams naudingi buvo skambučiai, kuriais paaugliai norėdavo paprašyti leidimo arba informuoti dėl vėlyvo grįžimo. Tai lemdavo ir teigiamus paauglių atsiliepimus apie tėvus bei tarpusavio santykius. Tuo tarpu tėvai taip pat teigdavo esą pamaloninti tokių vaikų skambučių.

Kita vertus, tie tėvai, kurie dažnai skambindavo atžaloms ir teiraudavosi apie jų buvimo vietą, namų darbus ir panašius dalykus, išprovokuodavo konfliktines situacijas ir tokiu būdu kenkdavo tarpusavio santykiams.

Visgi telefonas turėtų būti papildoma priemonė, o ne pakaitalas, jei norima sustiprinti tarpusavio ryšį. Tačiau šis daiktas tėvams iš tikrųjų gali būti naudingas pereinamajame paauglių brendimo etape, kada pastariesiems didėja nepriklausomybės poreikis. Tokiu atveju, vaikams įmanoma suteikti daugiau laisvės, o telefonu palaikyti ryšį ir suteikti reikiamą pagalbą.

Be abejo, tėvams derėtų prisiminti, jog per dažnas skambinėjimas ir įkyri priežiūra, klausinėjimai, gali neigiamai atsiliepti tarpusavio santykiams ir sukelti įvairių konfliktinių situacijų.

Svarbiausia yra aiškiai nurodyti, kokie yra tėvų lūkesčiai. Paaiškinkite savo vaikams, kaip dažnai ir kokiais atvejais jie turi susisiekti su jumis, kad būtų išvengta nesusipratimų.