Kalbiname kaunietę fotografę Gintarę, kuri dar žinoma slapyvardžiu „Foto Morgana“. Ši mergina, viena iš nedaugelio Lietuvos fotografų, užsiimanti tik šunų ir kačių fotografavimu.

Papasakokite nuo ko viskas prasidėjo. Kaip sugalvojote tapti gyvūnų fotografe? Kiek laiko tuo užsiimate?
Viskas prasidėjo nuo šunų ir kačių parodų fotografavimo. Vėliau sulaukiau draugės prašymo nufotografuoti jos augintinį. Tai buvo auksaspalvė retriverė, nuo kurios viskas ir prasidėjo. Prašiau draugų, pažįstamų leisti fotografuoti jų augintinius, kad dar labiau įsigilinčiau, suprasčiau ir pajausčiau gyvūnus. Fotografuoju jau antri metai.

Fotografuojate šunis ir kates, ar labai skiriasi jų fotografavimo specifika?
Šunų fotografavimu užsiimu seniau, nei kačių. Kates dažniausiai reikia fotografuoti namie, o tam reikėjo specialiai pasiruoši, įsigyti reikalingą techniką, įsirengti tinkamą vietą. Šunų ir kačių fotografavimas kardinaliai nesiskiria. Viskas priklauso nuo gyvūno charakterio, veislės. Kates kiek sunkiau fotografuoti, nes jos nesėdės ar negulės šeimininkui paliepus.

Kaip prasideda pati fotosesija, papasakokite truputį apie jos užkulisius?
Dažniausiai fotosesija užtrunka 1 - 3 valandas, priklausomai nuo gyvūnų kiekio ir kaip jam sekasi pozuoti . Visi gyvūnai reaguoja skirtingai, kiekvienas turi išskirtines charakterio savybes. Vieni mielai pozuoja prieš fotoapratą, o kiti priešingai - stengiasi išvengti objektyvo ir visiškai jį ignoruoja.
Viskas prasideda nuo to, kad su augintinio šeimininku išsirenkame fotografavimo vietą (jeigu fotosesija vyksta lauke). Jei fotosesija bus uždaroje patalpoje, kartu renkamės fono spalvą, nes vienos spalvos katinui tinka vienokia spalva, kitos kitokia.

Tuomet vyksta 15 minučių apšilimas, kuomet pati stengiuosi perprasti gyvūno charakterį. Taip pat instruktuoju šeimininką, ką jam reiks daryti. Tik tada pradedu „gaudyti“ kadrus. Kartais būna, kad viskas vyksta itin sklandžiai, o kartais fotografavimas būna itin sudėtingas. Manau, jog gyvūnų fotografijoje daug ką lemia sekmė ir greitas mygtuko paspaudimas, nes pakartoti kadrą kurį praleidai - neįmanoma.

Kaip manote, kuo skiriasi gyvūnų fotografavimas nuo žmonių?
Žmonių fotografavimas yra lengvesnis tuo, kad jų galima paprašyti pasisukti ten padaryti tą ir aną. O gyvūno nepriversi - jei nenorės tai ir nedarys. Tuo mane ir žavi jų fotografavimas - nežinai ką kiekviena fotosesija atneš.

Kokios rečiausios veislės jūsų fotografuotas gyvūnas?
Rečiausios veislės tai greičiausiai buvo šuo Tailando ridžbekas Gabazzar Thaikru, šiuo metu, jei neklystu, šios veislės šunų Lietuvoje yra tik 2.

Kokios sulaukiate aplinkinių reakcijos, kai jie išgirsta, jog esate gyvūnų fotografė?
Jei apie šį mano užsiėmimą sužino tie žmonės, kurie itin domisi kinologija ir felinologija, jiems papildomų klausimų nekyla, atrodo viskas suprantama. O jei išgirsta tie, kurie visai neturi jokio ryšio su šunimis ar katėmis, tada sulaukiu daugybės klausimų „kodėl ne vestuves fotografuoji?“, „ar žmonės užsakinėja fotosesijas savo šunims ir katėms?“. Tada turiu papasakoti, jog yra žmonių kuriems gyvūnas yra pilnateisis šeimos narys, ir daugumai jų norisi turėti gražių nuotraukų.

Ar daug Lietuvoje fotografų, kurie užsiima tik kačių ir šunų fotografavimu?
Nėra daug, mano skaičiavimu šis skaičius neperžengia dešimties.

Ar Lietuvoje atsiranda daug norinčių, kad jų augintiniai būtų įamžinti profesionaliose fotografijose? Kas  yra dažniausi jūsų klientai?
Taip atsiranda, ir nemažai. Paprastai mano klientai yra tie žmonės, kurie turi veislynus, užsiima šunų ar kačių veismu ir jiems reikalingos gražios, kokybiškos nuotraukos. Ypatingai tada, kai gimsta vados ir kačiukams bei šuniukams reikia surasti naujus namučius. Tada jų pristatymui reikalingos nuotraukos, kad patrauktų pirkėjų demėsį.
Yra nemažai ir tokių žmonių, kurie tiesiog nori įamžinti savo augintinį ir turėti jo nuotraukų. Dažnai klientai tampa mano draugais su kuriais palaikome ryšį, tad visuomet smagu vėl ir vėl su jais susitikti.

Kokį gyvūną auginate jūs?
Mano namuose auga šuniukas Vakarų Škotijos baltasis terjeras Jokis, neseniai atšventėme jo trijų metų gimtadienį. Jokis tikras mūsų šeimos narys - guvus, linksmas ir visada pakeliantis nuotaiką. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be jo.

Ar nėra sunku fotografuojant mažus šuniukus ir kačiukus neįsigyti vieno iš jų? Kokios šunų ir kačių veislės jus žavi?
Taip, labai sunku. Nes praleidus kelias valandas su jais, norom nenorom juos įsimyli, taip ir norisi, kad nors vienas liktų mano namuose. Paskui seki, kaip jiems sekasi rasti naujus šeimininkus ir džiaugiesi už juos.

Mano svajonių veislės šuo yra bordo dogas, nors dar neteko jo fotografuoti, tačiau negaliu parodose ramiai pro juos praeiti. Aišku, yra ir kitų veislių kurioms jaučiu didelę simpatiją - niūfaundlendai, valų korgiai pembrukai. O katės tai ''colourpoint'' spalvos britų trumpaplaukės. Nors kartais pagalvoju, jog man simpatiją veislei kelia geri prisimimai susipažinus su tos veislės atstovu, kurių yra labai daug.

Dėkojame už pokalbį ir linkime gražių kadrų!

Daugiau šios fotografės nuotraukų galima pamatyti čia http://500px.com/morganafoto.